Nukrito plunksna nuo debesies -pagavau,
Šnabždėjo žodį slaptingą nakties -užrašiau,
Lipau aukštą kalną, kopiau ir siekiau - suklupau
Ir kėliaus, stiebiaus ir liečiau - supratau,
Kad plunksnos vis krenta dažnai nuo debesų,
Todėl vis rašau ir kalbu ir tyliu, nes esu...
Lapė tarė mažajam princui: “tampi amžinai atsakingas už tą, ką prisijaukinai”. (A. de Saint-Exupery) Kiekvienas iš mūsų esame kažką prisijaukinę, juk tikrai turime šalia savęs žmonių, kurių akis išvystame žvilgsniu nuklydę į dangų, žmonių, kurie kvepia atsitiktinai pravažiuotais rugių laukais, žmonių, kurių balsas aidi vėjo gainiojamuose upės pursluose, žmonių, kurių širdyje telpa viso pasaulio meilė, žmonių, kurių apkabinimas galingesnis už gamtos jėgas…
Jie visi prijaukinti ir jie visi ypatingi, todėl visad norisi pakylėti juos lig žvaigždžių, apglėbti meile ir dėmesiu. Atėjus ypatingai progai ar tiesiog svarbiai akimirkai, išliekite savo žmogui širdį ir apipilkite dėmesiu:
tai jo krikštynos - užrašykite jam jo angelėlio pašnibždėtą linkėjimą…
tai jo vestuvės - supinkite romantišką odę iš mylimųjų istorijos arba nustebinkite jausmingu sonetu…
tai jo gimtadienis - įprasminkite surinktas nuotraukas linksma panegirika arba rėžkite nepamirštamą tostą
Galvokite apie savo prijaukintus žmones, o aš sudėsiu Jūsų širdį į tekstą.
P.S. Kadangi visi mano tekstai yra asmeniniai, originalūs, skirti konkretiems žmonėms ir nesikartojantys, negaliu sau leisti viešai pateikti pavyzdžių, tačiau susidomėjusieji pavyzdžius sutartu būdu, žinoma, gaus. Tekstai rašomi Jūsų pageidaujama forma, stiliumi, remiantis prisiminimais, istorijomis, nuotraukomis ar tiesiog jausmais.
Atėjus ypatingai progai išliekite savo žmogui širdį eilėmis